priekiemis

príekiemis sm. (1) NdŽ, prýkiemis (ž.) (1) Kv, Kl, prykiemỹs (ž.) (3^a) Vž 1. vieta prie kiemo: Grėtė apsisiaučia skepeta ir, stengdamasi tykiai darinėti duris, išeina į priekiemį I.Simon. Panemunio miškas, priekiemis ir namas Vd. Priekiemis prisikimšo žmonių prš. Atvažiavęs jaunasis priekiemy, pas tvartus, sutikdavo laukiančius jo atvažiuojant pusbernius MTtVII78. 2. Kv aikštelė prie tvartų gyvuliams išeiti, laidaras: Suvaryk gyvolius į prýkiemį! Vvr. Prýkiemis būs liuob kiaulėms išleisti Jdr. Už kiemo vartams yra prykiemis, kur karvės stovi, kur gyvuliai eita J. Vakarais karves suvarydavo į priekiemius rš.